Jonavos žydų bendruomenės gyvenimas tarpukariu

„Per holokaustą Lietuvoje žuvo daugybė mūsų – ne svetimšalių, o būtent Lietuvos piliečių gydytojų, teisininkų, prekybininkų, pedagogų, menininkų, mokslininkų, amatininkų.“ V.Landsbergis

Datos, skaičiai, lokacijos, informaciniai stendai niekada iki galo neatskleidžia tragedijos vykusios lietuvių tautoje. Nereikia kalbėti apie žydus, reikia kalbėti apie Lietuvos piliečius kurie buvo nužudyti padedant kitų Lietuvos piliečių. Todėl kai kalbame apie holokaustą, reikėtų kalbėti apie moralinę dramą vykusią MŪSŲ, ne tik žydų tarpe. Garsusis Stalino posakis apie „milijonų žūtį tik kaip statistika“ neleidžia šiandien apie ŠOA (hebrajiškas holokausto terminas) pasakoti remiantis tik istorinę ar statistinę metodologija. Pokyčiai vyko mumyse -pvz: jeigu 1proc. šaudė žydus, 1 proc. gelbėjo tai nereiškia kad likę 98 proc. yra nepaliesti šios moralinės tragedijos. Svarstant apie Jonavos žydus, mano nuomonę turėtume galvoti, kaip šiandien galėjo atrodyti Jonava, jei šios tragedijos nebūtų įvykę. Kiek klestinčių smulkių, vidutinių ir stambių verslų galėjo čia būti, arba koks buvo galimas miesto kultūrinis potencialas jeigu „jonaver‘ių“ (kilusių iš Jonavos) tarpe yra Nobelio premijos laureatų senelių arba garsių rašytojų. Na gerai, gal šiek tiek perspausta, tačiau noras pamatyti šį miestą taip lyg tos tragedijos nebūtų buvę yra labai gundantis.

Moderni patirtinio ugdymo koncepcija leidžia jaunimui pajusti teorijos potencialą, todėl net tokiame humanitariniame dalyke kaip istorija, patirtinis pažinimas gilina praeities suvokimą ugdydamas kritinę „kasdieninės istorijos“ (priešstata „istorinių asmenybių“ istorijai) percepciją. Projektas „Jonavos žydų bendruomenės gyvenimas tarpukariu“ suteikė galimybę susipažinti su Jonavos žydų verslais ir tradicijomis tarpukario laikotarpiu. Taip pat projektas apjungė ir socialinius partnerius, nes be Jonavos J.Ralio gimnazijos jame dalyvavo Jonavos politechnikos mokykla ir Jonavos krašto muziejus. Iš mokyklos mokinių buvo suformuotos grupelės po 15, pagal „lietuvio ūkininko atvykusio į Jonavos miestelį tvarkyti reikalų“ naratyvą,  keliauja po miestą, pas žydus amatininkus, prekybininkus, mokytojus kurie jam padeda. Projektas įgyvendinamas orientacinio žaidimo pagrindu. Rugsėjo 22d. mieste paruoštos stotelės:

Žydai baldžiai- mokiniai išgirstą pasakojimą apie Jonavos baldžių veiklą ir padeda meistrui pagaminti suoliuką. Veiklą vedė J.Ralio gimnazijos mokytojas E.Živaitis

Žydai kepėjai- išklauso pasakojimo apie tradicinius žydų kepinius- chalą bei beigelius, taip pat supažindinami šabo tradicijomis. Aktyviai prisideda prie chalos gamybos ir ragavimo. Veiklą vedė Jonavos politechnikos mokyklos virėjų profesijos mokytoja Vida Idikaitė

Žydai vežėjai- susipažįsta su vežikais žydais, kaip aktyviais Sankt Peterburgo- Varšuvos trakto dalyviais, bei geležinkelio stoties bendradarbiais. Apsvarsto jų kelionių maršrutus nuo trakto ir stoties į Kauną ir likusius Lietuvos miestus. Skaičiuoja atstumus ir kelionės laiką. Veiklą vedė Jonavos krašto muziejaus darbuotoja Vijolė Šadauskienė.

Žydų kapinės- susipažįsta su kapinių prižiūrėtojų, kuris papasakoja laidojimo tradicijas, skaito išlikusius užrašus ant paminklo. Veiklą vedė J. Ralio mokyklos mokytoja Inga Petrikonienė

Getas- visi mokiniai susirenka žydų geto vietoje kur pasakojama Jonavos žydų holokausto istorija. QR kodo pagalba peržiūrima Jonavos žydų verslininkų sąrašas ir ant akmenėlių rašomi vardai.

Vėliau, rugsėjo 23d.,minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena keliaujama „atminties keliu“ į žudynių vietą. Joje dedami akmenėliai ir vykdoma refleksija „Jeigu to nebūtų buvę...

Projektas dalinai buvo finansuojamas JAV The Olga Lengyel Institute (TOLI) instituto lėšomis bendradarbiaujant su Tarptautine, naciu Ir sovietinio okupaciniu režimų nusikaltimams Lietuvoje Įvertinti, komisija.