Mokslo ir žinių diena

Rugsėjo 1-oji – tai ne tik mokyklinės šventės tradicinių ritualų išpildymas... Tai nesuskaičiuojamų emocijų proveržis, susipynusių nuotaikų gijos, virtusios nuoširdžiomis šypsenomis, susikaupimu, temperamentingais gestais, santūrumu, susižavėjimu, intriguojančiais žvilgsniais, jaunatvišku žavesiu, nustebimu... Tai ryškiaspalvių žiedų ir įdomiausių minčių paralelė... O juk visa tai ir kuria nepamirštamą šventės nuotaiką. Juk tai gali patvirtinti Elvija, tvirtai laikiusi raudonus kardelius, Vaiva, pasakojusi vasaros nuotykį draugei, besišypsantis, šalia auklėtojos žengiantis Andrius... Kiek gyvybingos energijos išspinduliuota abiturientams besibūriuojant prie gimnazijos vartų ir lengvai besišnekučiuojant su klasės draugais ir auklėtoja... Juk negalima likti abejingam, kai nešama aukštai iškelta plevėsuojanti gimnazijos vėliava... Akyliau įsižiūrėkite į fotomenininko Audriaus Reipos įamžintas akimirkas. Sutikite, kokių skirtingų emocijų galima išvysti raliečių atvaizduose: iškilmingumo ir pasididžiavimo momentas, giedant Lietuvos himną, pridėjus ranką prie širdies..., gimnazijos direktorės Zitos Gudonavičienės susirūpinimo akimirka, kunigo dvasingumas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narės Birutės Daškevičienės spinduliuojanti palaima, dvyliktokės Elvijos ir jos draugių įsijautimo akimirksnis, abituriento Luko ir mokinių Prezidento pasitikėjimas... Juk smalsu, apie ką susimąstė šventės metu mokytojas Eugenijus Leonavičius ir kokios idėjos kirbėjo mokytojo Egidijaus Živaičio galvoje... O kiek idėjų sukaupė pirmokų auklėtojos! Manote, kad visi paminėtieji išgyveno kitokias emocijas? Ką gi!.. Paklauskite per pirmąją klasės valandą, kokios mintys juos lankė Mokslo ir žinių dieną...