Pedagogų etikos kodeksas

Pedagogų etikos kodeksas

PATVIRTINTA

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos

direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. V1-185

 

JONAVOS JERONIMO RALIO GIMNAZIJOS PEDAGOGŲ ETIKOS KODEKSAS

 I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos bendruomenės etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) parengtas vadovaujantis Pedagogų etikos kodeksu patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018-06-11 įsakymu Nr. V-561.
  2. Kodekso paskirtis – įtvirtinti bendruomenės narių etikos normas, saugančias žmogiškąją vertę bei orumą, reguliuojančias tarpusavio santykius, užtikrinančias profesinės veiklos kokybę, kuriančias bei puoselėjančias gimnazijos kultūrą.
  3. Kodekse nustatomi pagrindiniai pedagoginių darbuotojų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais ir/ar (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.

II SKYRIUS
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Nubrėžti tolerancijos ribas mokyklos pedagogų tarpusavio santykiuose, išvengti neetiško elgesio pasireiškimų.
  2. Padėti pedagogams geriau suprasti, puoselėti svarbiausias vertybes: teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui, toleranciją, profesinę, pilietinę atsakomybę.
  3. Skatinti pedagogų suvokimą, jog etinis aspektas – esminė bet kurios veiklos sprendimo dalis, svarbi prielaida didinti visuomenės pasitikėjimą mokyklos veikla.

III SKYRIUS
PAGRINDINIAI PEDAGOGŲ ETIKOS PRINCIPAI

  1. Pedagogai savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais elgesio ir veiklos principais:
    • pagarbos;
    • teisingumo;
    • žmogaus teisių pripažinimo;
    • atsakomybės;
    • sąžiningumo;
    • atidos ir solidarumo.
  2. Pagarbos principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas pripažįsta, kad bendravimas su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais šeimos ir įstaigos bendruomenės nariais grindžiamas asmens orumo ir nelygstamos vertės pripažinimu bei pasitikėjimu, taip kuriant saugią, atvirą, savivertę ir kūrybiškumą skatinančią atmosferą.
  3. Teisingumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas pripažįsta mokinių ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgia į kiekvieno mokinio socialinės, kultūrinės aplinkos ypatumus ir yra nešališkas vertindamas kiekvieno mokinio pasiekimus ir pažangą, ugdymosi poreikius, mokinių ar jų grupių dalyvavimą bendruomenės gyvenime, spręsdamas konfliktus.
  4. Žmogaus teisių pripažinimo principas. Vadovaudamasis šiuo principu pedagogas nepažeidžia mokinio teisių ir teisėtų interesų, vadovaujasi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekia, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jo elgesiui profesinėje veikloje.
  5. Atsakomybės principas. Vadovaudamasis atsakomybės principu pedagogas veikia kaip profesionalas, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, reikalingas siekiant kokybiškai atlikti pedagoginį darbą – ugdyti remiantis kiekvieno mokinio gebėjimais, ugdymosi poreikiais ir polinkiais.
  6. Sąžiningumo principas. Vadovaudamasis sąžiningumo principu pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį, profesinę padėtį ir kompetenciją, savo profesinėje veikloje sąžiningai naudoja išteklius, vadovaujasi švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, nepiktnaudžiauja nei savo padėtimi, nei mokinio (mokinių) pasitikėjimu, jų nenaudoja asmeninės naudos tikslais.
  7. Atidos ir solidarumo principas. Vadovaudamasis atidos ir solidarumo principu, žmogiško solidarumo nuostatomis pedagogas bendrauja su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais mokinio šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene siekdamas geros mokinių savijautos, savo empatija ir veiksmais įrodydamas suprantąs mokinio (mokinių) emocinę būseną.

 IV SKYRIUS

PEDAGOGŲ ETIŠKO ELGESIO PRINCIPŲ IR VERTYBIŲ TAIKYMAS

  1. Vadovaudamasis pagarbos principu, pedagogas:
    • elgiasi sąžiningai, neiškraipo faktų, laiku dalijasi aktualia informacija bendraudamas ir bendradarbiaudamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vadovais, mokyklos nustatyta tvarka informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, ugdymo proceso pritaikymą, pagalbos teikimą, mokyklos lankymą, elgesį ir pan.;
    • reguliariai įvertina savo kompetencijas, numato jų tobulinimo kryptis ir būdus, atsižvelgdamas į gaunamą iš vadovų, kolegų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) grįžtamąjį ryšį;
    • prireikus ieško informacijos ir bendradarbiaudamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vadovais telkia išteklius, reikalingus kiekvieno mokinio asmenybei ugdyti, dialogiškam ir tyrinėjančiam mokinių ugdymuisi (mokymuisi) užtikrinti;
    • atsakingai veikia socialiniuose tinkluose ir kitose viešose veiklose;
    • savo veikloje paiso profesionalumo ir konfidencialumo nuostatų.
  • Vadovaudamasis teisingumo principu, pedagogas:
    • tiki, kad žmonių skirtybės yra veikiau norma nei išimtis, todėl mokinių, pedagogų bendruomenę supranta kaip individų visumą;
    • supranta mokinių ir jų ugdymosi poreikių įvairovės priežastis, pažįsta mokinių mokymosi stilius, žino ugdymosi poreikius ir į juos atsižvelgia ugdymo procese;
    • parenka tinkamiausius būdus savo pedagoginės veiklos situacijose, atsižvelgdamas į mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir jų poreikių bei lūkesčių įvairovę;
    • tiki, kad kiekvienas mokinys, nepaisant jo socialinės, kultūrinės aplinkos ypatumų, turi ugdymo(si) potencialą, galių siekti pažangos ir gerų rezultatų ir tai pasiekti, skatina mokymosi motyvaciją.
  • . Vadovaudamasis žmogaus teisių pripažinimo principu, pedagogas:
    • savo veiklą grindžia nuostata, kad švietimo sistema turi būti socialiai teisinga, užtikrinanti asmens teisių įgyvendinimą, laiduojanti kiekvienam asmeniui švietimo prieinamumą ir lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, kvalifikaciją, tobulinti įgytas kompetencijas;
    • turi argumentų ir juos įtikinamai pateikia pristatydamas socialinio teisingumo ir lygių galimybių nuostatas ir prireikus jas gindamas;
    • gerbia visų asmenų teises ir laisves, sudaro sąlygas mokinių raiškai ir tapatybei, ugdo toleranciją ir draugiškus skirtingų tautinių ir religinių grupių asmenų santykius;
    • sudaro sąlygas kiekvienam ugdytiniui puoselėti asmens tapatumą.
  • Vadovaudamasis atsakomybės principu, pedagogas:
    • elgiasi sąžiningai, neiškraipo faktų, laiku dalijasi aktualia informacija bendraudamas ir bendradarbiaudamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vadovais, mokyklos nustatyta tvarka informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, ugdymo proceso pritaikymą, pagalbos teikimą, mokyklos lankymą, elgesį ir pan.;
    • eguliariai įvertina savo kompetencijas, numato jų tobulinimo kryptis ir būdus, atsižvelgdamas į gaunamą iš vadovų, kolegų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) grįžtamąjį ryšį;
    • prireikus ieško informacijos ir bendradarbiaudamas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vadovais telkia išteklius, reikalingus kiekvieno mokinio asmenybei ugdyti, dialogiškam ir tyrinėjančiam mokinių ugdymuisi (mokymuisi) užtikrinti;
    • atsakingai veikia socialiniuose tinkluose ir kitose viešose veiklose;
    • savo veikloje paiso profesionalumo ir konfidencialumo nuostatų.
  • Vadovaudamasis sąžiningumo principu, pedagogas:
    • pagrįstai naudoja išteklius savo darbo vietoje, siekdamas užtikrinti kiekvieno mokinio prasmingą ir savarankišką veiklą mokykloje, stiprindamas jų mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, teikdamas pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių;
    • nesinaudoja savo padėtimi (pareigomis) asmeninės naudos tikslais;
    • visada pateikia teisingą informaciją apie mokinius, įstaigą, kurioje dirba, save, savo veiklą.
  • Vadovaudamasis atidos ir solidarumo principu, pedagogas:
    • atsižvelgia į kiekvieno mokinio savijautą, ar jis jaučiasi esąs priimtas, gerbiamas, saugus, ar džiaugiasi buvimu mokykloje ir laiko jį prasmingu ir prireikus bendradarbiaudamas su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis imasi priemonių mokinio savijautai gerinti;
    • stengiasi, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybių bendruomeniškumui, pavyzdžiui, narystei, vienybei, dalijimuisi, rūpinimuisi kitais, pagalbos teikimui, įsipareigojimams, dalyvavimui mokyklos savivaldoje;
    • prireikus bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, imasi priemonių kiekvieno vaiko emocinei savijautai ir socialinės įtraukties situacijai gerinti;
    • palaiko darnius santykius su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), bendruomene, supranta ir atjaučia kitus, siekia padėti mokiniams patirti sėkmę mokykloje ir gyvenime.
  1. V. SKYRIUS

PEDAGOGŲ ETIKOS KODEKSO PRIĖMIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

  1. Būtina Kodekso priėmimo sąlyga – viešas projekto svarstymas, siekiant jog jis būtų priimtas kaip įsipareigojimas, o ne įpareigojimas.
  2. Kodeksas derinamas mokytojų taryboje ir gimnazijos taryboje.
  3. Progimnazijos pedagogai susipažinę su Kodeksu, įsipareigoja laikytis nuostatų.
  4. Kodeksas, patvirtintas direktoriaus įsakymu, skelbiamas gimnazijos svetainėje.

VI SKYRIUS

KONFLIKTINIŲ SITUACIJŲ SPRENDIMO TVARKA

  1. Kilus tarpasmeniniam konfliktui tarp pedagogų, pedagogų ir tėvų, pedagogų ir mokinių (atstovaujant tėvams (globėjams, rūpintojams)), abi konflikte dalyvaujančios pusės turi teisę raštu kreiptis į gimnazijos direktorių, kuris sudaro etikos komisiją iš penkių narių: darbuotojų (2 atstovai), gimnazistų (2 atstovai), gimnazistų tėvų (globėjų, rūpintojų) (1 atstovas). Komisijos sudėtį tvirtina Gimnazijos direktoriaus.
  2. Gavus informaciją iš direktoriaus, etikos komisija per tris darbo dienas turi išsamiai išanalizuoti situaciją, siūlyti ir priimti sprendimus.
  3. Etikos komisijos nutarimai priimami balsuojant.
  4. Su etikos komisijos sprendimu supažindinamos abi konflikte dalyvavusios pusės.
  5. Etikos komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir siekiamybė sutaikyti dalyvaujančias puses.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Laikytis Kodekso reikalavimų – asmeninis pedagogo, siekiančio tinkamai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, didinti profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema, įsipareigojimas ir garbės reikalas, o jų pažeidimas užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų veiklą.

___________________________