Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas

Įsakymas Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo dalinio pakeitimo ir papildymo

 

                                                                                                                                                            PATVIRTINTA

                                                                                                                                                                                                 Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos

                                                                                                                                                                                              direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d.

                                                                                                                                                                    įsakymu Nr. V1-177

 

JONAVOS  JERONIMO  RALIO  GIMNAZIJOS  MOKINIŲ  PAŽANGOS  IR  PASIEKIMŲ   VERTINIMO

TVARKOS  APRAŠAS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos (toliau – Gimnazijos)mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašas (toliau – Aprašas) apibrėžia mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslus, uždavinius, nuostatos planavimą, organizavimą, kontrolinių darbų vertinimą, pusmečių ir metinių įvertinimų vedimą, įvertinimų fiksavimą, mokinių ir jų tėvų informavimą.
  2. Aprašas parengtas vadovaujantis:

2.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256.

2.2. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija), gimnazijos bendruomenės susitarimais.

2.3. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.

2.4. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269.

  1. Apraše vartojamos sąvokos:

  Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

  Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

  Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

  Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus  pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti  žduočių vertinimo kriterijai.

  Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų).

  Kontrolinis darbas – 45 min. trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį.

  Apklausa raštu – greita 15-20 min. apklausa ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios.

  Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis.

  Savarankiškas darbas – iki 30 min. atliekamas darbas. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

  1. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą , įveikiant sunkumus.

4.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

4.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programos kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

4.4.Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.

4.5.Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

  1. Vertinimo būdai:

5.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

5.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (simboliais, ženklais).

5.3. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Vertinimo tikslas – pateikti informaciją apie mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.
  2. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.

 III. VERTINIMO NUOSTATOS

  1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo (si) tikslus ir uždavinius.
  2. Vertinimas skirtas padėti mokytis. Mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti. Mokytojai užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu.
  3. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos. Išsilavinimo standartai yra pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą.
  4. Organizuojant vertinimą ugdymo procese, vadovaujamasi objektyvumo, skaidrumo, pozityvumo, konstruktyvumo, atvirumo, veiksmingumo, informatyvumo ir ekonomiškumo principais.
  5. Vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu.

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

  1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu:

13.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, dalyko metodinės grupės aprobuota vertinimo metodika;

13.2. vertinimas lanuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose teminiuose planuose;

13.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

13.4. dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir  numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus;

13.5. atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojama.

V. VERTINIMAS MOKANT

  1. Mokytojai ,pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.
  2. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
  3. Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

16.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „(įsk.)“ įskaityta, „(atl.)“ atleista, 4 -10 balų  įvertinimas;

16.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: “neįskaityta“ (neįsk.), „neatestuota“ (neat.), 1-3  balų įvertinimas;

16.3. vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Vertinimo skalė :

Pasiekimų lygis Trumpas apibūdinimas Įvertinimas
Aukštesnysis Puikiai 10 (dešimt) Įskaityta
Labai  gerai 9 (devyni)
Pagrindinis Gerai 8 (aštuoni)
Pakankamai  gerai 7 (septyni)
Vidutiniškai 6 (šeši)
Patenkinamas Patenkinamai 5 (penki)
Pakankamai  patenkinamai 4 (keturi)
Nepatenkinamas Nepatenkinamai 3 (trys)
  Blogai 2 (du)
  Labai  blogai 1 (vienas)
  Pasiekimai  nėra  įvertinti Neatestuota
  1. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo, pasirenkamųjų dalykų, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą.
  2. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas. Pasiekimai vertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

18.1 jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/balais;

18.2. jei dalykui mokyti skirta 2 pamokos per savaitę, įvertinam ne mažiau kaip 4 pažymiais/balais;

18.3. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais/balais;

18.4. jei dalykui mokyti skirta 5-6 pamokos per savaitę, vertinam ne mažiau kaip 7 pažymiais /balais.

  1. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo ir vertinimo tvarka:

19.1. kontrolinių darbų tvarkaraštis elektroniniame dienyne skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų, suderinus su mokiniais ir kitais mokytojais. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina suderinti su mokiniais;

19.2. mokytojas supažindina mokinius su kontrolinio darbo struktūra, turiniu, tikslais;

19.3. prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus. Visi rašto darbai vertinami pagal tų užduočių vertinimo normas taškais, o po to pagal skalę keičiami pažymiu;

19.4. užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai;

19.5. kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų nerekomenduojama organizuoti;

19.6. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas, (išimtis – III-IV klasių mokiniai gali rašyti iki 2 kontrolinių darbų per dieną);

19.7. pasakinėjančių, besistengiančių gauti neleistinos pagalbos, besinaudojančių draudžiamomis priemonėmis, nevykdančių mokytojo nurodymų mokinių darbai vertinami žemiausiu įvertinimu. Tokie darbai neperrašomi;

19.8. per savaitę kontrolinio darbo įvertinimai paskelbiami mokiniams;

19.9. kontrolinio darbo analizė pristatoma mokiams. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas;

  1. Neigiamai įvertintas kontrolinis darbas neperrašomas, bet mokiniui rekomenduojama lankyti konsultacijas pasiekimų skirtumams likviduoti;
  2. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka:

21.1. mokinys, praleidęs kontrolinį darbą, nors ir turintis gydytojo raštelį ar kitą pateisinamą dokumentą, privalo per 2 savaites atsiskaityti už praleistą kontrolinį darbą;

21.2. įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas į artimiausią pamoką, o pastaboje paaiškinama, už ką parašytas įvertinimas;

21.2. jei mokinys praleido kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, rašomas žemiausias neigiamas įvertinimas. Atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarka jam netaikoma;

21.3. jei mokinys ilgai sirgo (ne trumpiau kaip mėnesį) ir turi gydytojo atleidimą, atsiskaityti už praleistą kūno kultūros  programos dalį nereikia.

  1. Savarankiškų darbų , apklausų raštu/žodžiu organizavimas:

22.1. apie savarankišką darbą ar apklausą raštu/žodžiu nebūtina informuoti iš anksto;

22.2. vykdoma ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos;

22.3. užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

22.4. mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo;

22.5. darbų  patikrinimas gali vykti pasirinktinai, tikrinami visų mokinių ar tik dalies mokinių darbai;

22.6. rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas.

VI. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ AR JOS DALĮ  

  1. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.
  2. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją (antrame pusmetyje arba visus mokslo metus) nuo kūno kultūros ar kito dalyko, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.
  3. Pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“, „neįskaityta“, „neatestuota“.
  4. Vedamas aritmetinis pažymių vidurkis.
  5. Jei antrojo pusmečio įvertinimas skiriasi vienu balu nuo I pusmečio įvertinimo, metinis įvertinimas vedamas iš visų per mokslo metus gautų įvertinimų.
  6. Pusmečių/metinių pažymiai, kai yra neatestuota ar įvertinimas neigiamas, vedami taip:
I pusmetis II pusmetis Metinis Pastabos  
3 4 4         _____       _____
Neįskaityta Įskaityta Įskaityta
6 3 3 Skiriamas  papildomas  darbas arba paliekamas kurso  kartoti Papildomo darbo  įvertinimas  laikomas metiniu.
Įskaityta Neįskaityta Neįskaityta
Neatestuota 6 Atsiskaitymo  ir  II pusmečio  vidurkis Neatsiskaičius iki II pusmečio pabaigos, skiriamas papildomas darbas arba  paliekamas kurso  kartoti.
7 Neatestuota Neatestuota Skiriamas papildomas darbas arba paliekama kurso kartoti
Neatestuota Neatestuota Neatestuota

 

  1. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, antrojo pusmečio pabaigoje perėjus prie aukštesnio kurso programos, metiniu įvertinimu laikomas įskaitos pažymys.
  2. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio ar mokslo metų dieną.
  3. Paskutinę pusmečio ir metinio dieną mokytojai analizuoja klasės pasiekimus, padarytą pažangą, aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolimesnį mokymąsi.
  4. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja diagnostinių, bandomųjų egzaminų, PUPP, I ir II pusmečio, metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių tinkamumo, veiksmingumo, ugdymo planų realumo.
  5. Mokinys, praleidęs 50 procentų pamokų, neatestuojamas.

VII. SUPAŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU

  1. Supažindinimas su vertinimu:

34.1. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekviena mokytojas supažindina mokinius pasirašytinai su savo dalyko, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas;

34.2. kabineto skelbimų lentoje mokytojai iškabina informaciją apie taikomą dalyko vertinimo sistemą;

34.3. su bendra gimnazijos vertinimo sistema tėvai supažindinami pirmame klasės tėvų susirinkime.

  1. Supažindinimas su įvertinimu:

35.1. mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Neturintys galimybių naudotis internetu tėvai (globėjai) raštu informuojami apie vaiko mokymąsi kartą per mėnesį;

35.2. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai) apie mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, informuojant raštu;

35.3. mokytojai, klasės auklėtojas, kiti su mokinio ugdymu susiję pedagogai individualių konsultacijų metu kartu su mokinio tėvais (globėjais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo pasiekimus;

35.4. su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą klasės auklėtojas mokinio tėvus (globėjus) supažindina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas.

VIII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

  1. Mokiniai :

36.1. kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus;

36.2. nagrinėja vertinimo informaciją;

36.3. mokytojo padedami, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą.

  1. Mokinių tėvai (globėjai):

37.1. gauna aiškią, laiku ir reguliariai pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą;

37.2. jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką .

  1. Mokytojai;

38.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

38.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

38.3. mokytojai nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;

38.4. informuoja mokiniu, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus, spragas;

38.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

38.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

  1. Gimnazija:

39.1. nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

39.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

39.3. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais, teikia pagalbą mokymosi sunkumų turintiems mokiniams;

39.4. vertina gimnazijos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.

VIII. VERTINIMO INFORMACIJOS PANAUDOJIMAS   

  1. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir mokyklos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo bei eiklų planavimo.

 

PRITARTA

Metodinėje taryboje

2015-08-28, protokolo Nr.6