Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašas

Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašas

PATVIRTINTA

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr.V1-182

JONAVOS JERONIMO RALIO GIMNAZIJOS MOKINIŲ INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖJIMO IR FIKSAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos (toliau – Gimnazijos) mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI – 1281), Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK – 556 (Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V- 766 redakcija), Gerosios mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V- 1308) ir gimnazijos vidaus dokumentais ir susitarimais.

Gimnazijos aprašas parengtas, remiantis šiomis teorinėmis nuostatomis, kai mokinio individualios pažangos stebėjimas ir fiksavimas remiasi visos mokyklos principu, apima mokymosi pagalbos prevencines, intervencines ir kompensacines priemones; grįžtamojo ryšio, skatinančio mokytis, teikimą; sistemingą ir nuolatinį mokytojų tarimąsi dėl kiekvieno mokinio pažangos ir bendrą pagalbos priemonių planavimą; pedagogų profesinių kompetencijų tobulinimą; tėvų įtraukimą į individualios pažangos aptarimą; mokinio įsivertinimo kultūros ir formuojančio (ugdomojo) vertinimo kultūros puoselėjimą ir reflektavimo gebėjimų ugdymąsi (Mokinio individualios pažangos vertinimas, 2018, Wiliam Dylan, 2015; Nancy Frey, Douglas Fisher, 2011).

  1. Individualios mokinio pažangos vertinimo stebėjimo tikslas – kurti dialogu grindžiamą mokinio asmenybės brandos, pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą, stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų, ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, veiklos/mokymosi įsivertinimą, ugdantį vidinę mokymosi motyvaciją ir gebėjimą mokytis nuolat kintančioje visuomenėje.
  2. Aprašo paskirtis – nustatyti mokinių individualios pažangos pažinimo, stebėjimo, fiksavimo bei pagalbos mokiniui teikimo tvarką Gimnazijoje.
  3. Apraše apibrėžiamos individualios mokinių pažangos stebėjimo ir fiksavimo nuostatos, principai ir būdai, imtys, sritys. Administracijos, klasių vadovų, mokytojų, tėvų (globėjų) ir mokinių veiklos siekiant asmenybės ūgties.
  4. Mokinių individualios pažangos stebėjimas, fiksavimas ir pagalba organizuojama remiantis gimnazijos bendruomenės narių (mokinių, jų tėvų, globėjų, dalykų mokytojų, švietimo pagalbą teikiančių specialistų, administracijos) bendradarbiavimu.
  5. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei pedagoginėje literatūroje. Apraše vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis procesas, kurio metu kaupiama, interpretuojama ir apibendrinama informacija apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus.

Įsivertinimas – paties mokinio sprendimai apie savo daromą pažangą bei pasiekimus, pagal kriterijus (prisiimtus, sutartus).

Refleksija – reflektavimas savo patirties, savijautos, rezultatų, gebėjimas kritiškai pažvelgti į praeitį,  tikslingai analizuoti savo veiksmus, rezultatus.

Grįžtamasis ryšys – dialogu, pokalbiu teikiama informacija apie veiklos rezultatus bei veiksmingumą, kuri sutartame pavidale pasiekia jos mokinius ir jos pagrindu vykdomi kokybiniai pokyčiai, veiklos korekcija.

Asmenybės  branda – savivertė, savivoka, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas.

Mokinio pasiekimai – įgytų per tam tikrą laiką bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma.

Individuali pažanga – per tam tikrą laiką pasiektas asmeninės brandos ir pasiekimų lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą ir individualias raidos galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus.

Asmenybės ūgtis – mokinio asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga.

Stebėsena (stebėjimas) – periodiškas, tęstinis, tarpinis veiklų ir rezultatų kokybės vertinimas, kurių metu nustatoma, ar  tarpinės veiklos rezultatai rodo, kad bus pasiekti laukiami galutiniai rezultatai.

 II SKYRIUS

MOKINIŲ INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖJIMO IR FIKSAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tikslai:

7.1. padėti mokiniui bręsti kaip asmenybei, užtikrinti kiekvieno mokinio asmenybės ūgtį;

7.2. padėti mokiniui ugdytis įvairiapuses, visuomenei svarbias kompetencijas, gebėjimą siekti išsikeltų tikslų ir susidoroti su iššūkiais;

7.3. kurti prasmės ir ugdymosi sėkmės siekiančią Gimnaziją.

  1. Uždaviniai:

8.1. padėti mokiniui pažinti save, kelti sau mokymosi tikslus, atpažinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, gebėti analizuoti savo pasiekimus ir numatyti tobulintinus dalykus;

8.2. siekti, kad visi Gimnazijos mokiniai pasiektų jų galias atitinkančius ugdymosi rezultatus;

8.3. skatinti mokytojus analizuoti kiekvieno mokinio individualią pažangą ir popamokinėje veikloje plėtojant bendrąsias ir dalykines kompetencijas;

8.4. laiku numatyti iškylančius ugdymosi sunkumus ir numatyti būdus jiems šalinti;

8.5. siekiant kiekvieno mokinio individualios pažangos, teikti suplanuotą, koordinuotą pagalbą;

8.6. stiprinti tėvų ir gimnazijos bendradarbiavimą, padedant mokiniams siekti individualios pažangos;

8.7. kurti palankias, mokinio ir mokytojo dialogu pagrįstas edukacines aplinkas, skatinančias mokinių norą mokytis.

III SKYRIUS

INDIVIDUALIOS MOKINIŲ PAŽANGOS STEBĖJIMO PRINCIPAI, FORMOS IR BŪDAI

  1. Individualios pažangos įsivertinimo principai:

9.1. nuoseklumo – individuali pažanga stebima, fiksuojama, pagalba teikiama nuolat, laikantis veiksmų, priemonių eiliškumo ir ryšio tarp jų;

9.2. kryptingumo – kryptingai siekiama ugdyti mokinio asmenybės brandą, gebėjimą įsivertinti savo asmenines galias, formuoti individualius tikslus ir įsivertinti įgytų kompetencijų visumą;

9.3. veiksmingumo – individualios mokinio pažangos  stebėjimas, fiksavimas, teikiamos pagalbos nuoseklumas, Gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimas siekiant kiekvieno mokinio individualios pažangos grindžiamas tinkamais, kolegialiai apsvarstytais ir laiku priimamais sprendimais;

9.4. tęstinumo – siekiant individualios mokinio pažangos, vadovaujamasi institucijų sąveika ir bendradarbiavimu;

9.5. visybiškumo – vertinant pažangą, atsižvelgiama į pastangas ir rezultatą, asmenybės socialinę, emocinę, psichinę brandą, pasiektą pokytį individualių asmens savybių, galių ir gebėjimų kontekste.

  1. Ugdymo procese mokytojas nuolat vertina, o mokinys įsivertina savo pasiekimus ir pažangą.
  2. Mokytojas mokinio pasiekimus vertina neformaliuoju ir formaliuoju būdu:

11.1. neformalusis vertinimas – pagyrimas, paskatinimas, pastaba, komentaras žodžiu ar raštu, mokinio atsakymų reflektavimas, galių akcentavimas, trūkumų nurodymas. Neformalus formuojamasis vertinimas yra kasdienis, vyksta remiantis stebėjimu, grįžtamuoju ryšiu ir mokytojo bei mokinio dialogu siekiant sėkmės;

11.2. formalusis vertinimas turi aiškiai struktūrizuotą, formalizuotą pobūdį – vertinamosios užduotys (rašiniai, namų darbai, testai, projektai ir pan.) yra tam tikro formato, joms atlikti skiriamas konkretus laikas ir vieta. Moksleivių atliktos užduotys įvertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais. Įvertinimas fiksuojamas (užrašomas ) nustatyta forma;

11.2.1. formalusis diagnostinis vertinimas – mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas tam tikro mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje. Diagnostinis vertinimas leidžia tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, Gimnazijos susitarimus. Diagnostinio vertinimo metu ciklo, etapo, skyriaus pasiekimai įvertinami pažymiu;

11.2.2. kaupiamasis vertinimas – mokinio pastangų, noro bendradarbiauti, iniciatyvos vertinimas pamokoje;

11.2.3. apibendrinamasis vertinimas – mokinio vertinimas baigus programą, kursą. Gauta informacija remiamasi analizuojant klasės, srauto, gimnazijos pasiekimus, juos lyginant su kitais laikotarpiais, pažanga ir poreikiais, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

  1. Vertinant pripažįstama formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų visuma, kiekvienam mokiniui suteikiamos galimybės pasirodyti kuo geriau.
  2. Mokinys asmeninius pasiekimus ir jų pokytį, pažangą įsivertina ir/ar reflektuoja. Tam naudojama savistaba, savianalizė, refleksija, individualūs pokalbiai su mokytojais ir klasės vadovu, tėvais. Mokinys:

13.1. žino savo galias ir silpnybes, mąstymo būdus, mokymosi stilių, geba formuluoti tikslą ir rasti būdus jam pasiekti, taikyti įvairias mokymosi strategijas, metodus ir pan.;

13.2. supranta savo mokymosi poreikius, prisiima atsakomybę už mokymąsi, geba pateikti savo mokymosi sėkmių įrodymus, įvardinti trūkumus, priima mokymąsi kaip nuolatinį procesą;

13.3. geba įvertinti pastangas, sieti jas su pasiektu rezultatu.

14.Vertinant individualią mokinio pažangą, derinami visi į(si)vertinimo būdai, siekiama atskleisti mokinio galias, padėti ugdytis atkaklumą, kryptingumą, nuoseklumą, gebėjimą įveikti sunkumus, ugdyti savigarbą, didžiavimosi savimi ir savo Gimnazija jausmą. Siekiama, kad mokinio įgyjamos kompetencijos ir keliami tikslai atitiktų ir skatintų nuolatinį asmenybės augimą.

  1. Mokinio individuali pažanga stebima fiksuojant asmenybės ūgtį:

15.1. mokinys supranta ir geba aiškiai formuluoti savo mokymosi artimuosius ir tolimuosius mokymosi tikslus; žino jam keliamus tikslus ugdymo(si) procese;

15.2. įsivertina savo galias, žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses, žino sritis, kurias turi tobulinti, numato būdus, kaip tai padaryti;

15.3. mokinys geba į(si)vertinti turimas ir siekiamas įgyti kompetencijas, geba planuoti savo laiką, moka mokytis, žino, kur kreiptis pagalbos, esant sunkumams, geba bendrauti su bendraklasiais, mokytojais ir tėvais, siekdamas įgyti reikalingų kompetencijų.

  1. Gimnazijos taikomos pažangos ir vertinimo sritys, imtis ir dažnis:

16.1. asmenybės branda – visi mokiniai 2-3 kartus per pusmetį kartu su klasės vadovu;

16.2. individuali mokinio pažanga pamokoje – nuolat;

16.3. individuali mokinio, klasės pažanga – pabaigus skyrių, ciklą;

16.4. Gimnazijos mokslo metų pasiekimų pokytis – pagrindinio ir vidurinio ugdymo srautais kiekvienais metais, pasibaigus PUPP ir VBE.

  1. Individuali pažanga mokiniams teikiama išskirtinai kai:

17.1. mokinys susiduria su mokymosi sunkumais dėl socialinių priežasčių, specialiųjų ugdymosi poreikių;

17.2. mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido daugiau kaip 1(vieno) mėnesio pamokas;

17.3. kontrolinis darbas ar kitos atsiskaitomosios užduotys įvertinamos nepatenkinamai 3 kartus iš eilės;

17.4. mokinio pusmečio pasiekimai (vieno ar kelių dalykų) žemesni, nei numatyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos;

17.5. mokinio pasiekimų įvertinimas bet kurio vieno dalyko per pusmetį nukrenta dviem ir daugiau balų;

17.6. mokinys priimamas į Gimnaziją su neigiamu dalyko metiniu įvertinimu ar PUPP įvertinimu;

17.7. mokiniui skiriami vieno ar kelių dalykų papildomi darbai atsilikimui įveikti;

17.8. mokinys mokomas namuose;

17.9. mokinys grįžta iš užsienio ar yra užsienietis;

17.10. mokinys yra ypač gabus;

17.11. kitais Gimnazijos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

  1. Mokytojai teikia pagalbą: konsultuoja individualiai, per dalykų modulių pamokas, esant reikalui, pagal individualų pagalbos teikimo planą, pasitelkdami papildomus specialistus, organizuodami pagalbą mokiniui.
  2. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

IVSKYRIUS

INDIVIDUALIOS PAŽANGOS FIKSAVIMO IR STEBĖJIMO SISTEMA

  1. Gimnazijoje taikoma integrali mokinio pasiekimų ir pažangos stebėsenos ir fiksavimo sistema, įtraukianti Gimnazijos bendruomenės narius ir apimanti mokinio asmenybės ūgčiai svarbius aspektus. (išmaniosios analitikos posistemė aptarti seminaro metu)? Individuali pažanga stebima ir fiksuojama individualaus mokinio ir klasės lygmenyse:

20.1. mokinio individualios pažangos stebėjimas ir fiksavimo lygmuo;

20.1.1. individuali mokinio pažanga (prioritetai, organizavimas, rezultatai ir pan.) aptariama metodinių grupių pasitarimuose . Metodinių grupių pirmininkai teikia pasiūlymus ir rekomendacijas Gimnazijos administracijai, klasių vadovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams;

20.1.2. jei mokinys nepasiekia jam keliamų ir jo paties išsikeltų tikslų, neįgyja galias atitinkančių kompetencijų, dalyko mokytojas žodžiu arba raštu (el. dienyne TAMO) informuoja klasės vadovą ir/ar Gimnazijos administracijos atstovą, atsakingą už individualios mokinių pažangos stebėseną.

  1. Klasės individualios pažangos stebėjimas ir fiksavimo lygmuo:

21.1. klasės pažanga aptariama klasių valandėlių metu: analizuojamas klasės pažangumas, lankomumas, stebimi pokyčiai. Pokyčių stebėjimas ir analizavimas vykdomas klasės vadovo pasirinkta forma. Mokiniai įtraukiami į sprendimų priėmimą, tarpinių tikslų formulavimą, rezultatų įsivertinimą;

21.2. klasės pažanga aptariama mokinių tėvų susirinkimų metu ir Gimnazijos pasitarimuose ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

  1. Mokinių pažangos stebėsenos sistema integrali, grįsta metodinėmis, teorinėmis nuostatomis (Mokinio individualios pažangos vertinimas, 2018, Wiliam Dylan, 2015; Nancy Frey, Douglas Fisher, 2011) – integruoja įvairius stebėsenos lygmenis: dalyko mokytojų, klasės auklėtojo, savistabos (mokinio), mokyklos.
  2. Individualios pažangos stebėsena ir fiksavimas dalyko mokytojo lygmeniu:.

23.1. atskirų dalykų mokytojai dėl individualios pažangos stebėsenos ir fiksavimo susitaria metodinėse grupėse, atsižvelgdami į mokomojo dalyko ypatumus ir mokinių individualias savybes, galias ir galimybes;

23.2. mokinių individuali pažanga stebima, fiksuojama remiantis mokytojų darbo organizaciniu aprašu, mokytojų tikslingai pasirinktais būdais, praktikomis nuo mokymosi Gimnazijoje pradžios iki pasirinktos ugdymo programos pabaigos. Mokinio, pusmetyje turinčio nepatenkinamus įvertinimus, individuali pažanga analizuojama remiantis specialia analizės forma.

  1. Individualios pažangos stebėsena ir fiksavimas klasės auklėtojo lygmeniu. Klasės vadovas vertina mokinio asmenybės brandą:

24.1. klasės vadovas remdamasis savo veiklos organizaciniu aprašu ir mokinių užpildytomis įsivertinimo anketomis organizuoja individualius pokalbius su auklėtiniais (pagal poreikį kartu su tėvais, dalykų mokytojais), kurių metu aptariamos mokinių mokymosi sėkmės ir nesėkmės, savijauta gimnazijoje, elgesys, lūkesčiai. Pokalbio rezultatas – sudarytas mokinio individualios pažangos planas, kuriame mokinys išsikelia asmeninio tobulėjimo tikslas dvejiems metams, nusimato priemones bei pagalbos būdus plano įgyvendinimui;

24.2. klasės vadovas ne rečiau kaip du kartus per pusmetį su mokiniu peržiūri individualios pažangos planą, aptaria, kaip sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus ir visą informaciją fiksuoja refleksijos aprašyme; klasės vadovas fiksuoja mokymosi pasiekimų atitiktį nuo mokymosi gimnazijoje pradžios iki pasirinktos ugdymo programos baigimo. Individualios pažangos dokumentai saugomi pas klasių vadovus klasių aplankuose;

24.3. organizuojant klasių vadovams, pusmečio pabaigoje mokiniai su klasių vadovais aptaria akademinius pasiekimus, kaip pavyko įgyvendinti individualios pažangos planą bei pažangos vertinimo rezultatus.

  1. Individualios pažangos stebėsena (savistaba) ir fiksavimas mokinio lygmeniu:

25.1. puoselėjama mokinio saviugdos, įsivertinimo ir reflektavimo kultūra. Pats mokinys realiai dalyvauja savo pažangos stebėsenoje demonstruodamas ne tik fiksavimo, bet ir įsivertinimo gebėjimus: planuodamas ir pildydamas asmeninės pažangos planą, vykdydamas asmeninės pažangos stebėseną. Kiekvienas Gimnazijos mokinys  įsivertina savo galias;

25.2. mokiniai įsitraukia į individualios pažangos stebėseną pradžioje užpildydami įsivertinimo anketas;

25.3. mokiniai reguliariai su klasės auklėtoju aptaria savo asmeninę pažangą.

  1. Individualios pažangos stebėsena ir fiksavimas sisteminančiu Gimnazijos lygmeniu:

26.1. Gimnazijos Vaiko gerovės komisija analizuoja asmenybės ūgties, mokymosi aplinkos, besimokančios bendruomenės ir kitus aspektus, ieškodama naujų galimybių, problemų sprendimo būdų ir telkdama reikiamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, o esant reikalui – tarpinstitucinį bendradarbiavimą , teikiant individualią pagalbą mokiniui.

  1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) domisi ugdymo procesu, vaiko rezultatais Gimnazijoje. Ne rečiau kaip du kartus per metus lankosi tėvų susirinkimuose, pagal poreikį atvyksta į VGK posėdžius, stebi

pasiekimus elektroniniame dienyne. Bendradarbiauja su klasės vadovu, Gimnazijos švietimo pagalbos specialistais ir administracija, siekdami vaiko asmenybės ūgties.

  1. Dalyko mokytojų veikla: mokinių mokymo(si) ir individualios pažangos fiksavimo, stebėjimo ir vertinimo organizaciniai principai:

28.1. Gimnazijos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas, efektyvaus grįžtamojo ryšio, įsivertinimo ir refleksijos kultūra. Ne rečiau kaip kas 2 savaites teikia sukauptą formuojamojo vertinimo informaciją apie mokymosi pažangą (t. y., kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų);

28.2. metų pradžioje įvertina mokinių žinias ir gebėjimus. Pirminį pasiekimų lygį nustato iš žinių kartojimo, stebėjimo, vaiko pažinimo. Fiksavimo būdą pasirenka individualiai;

28.3. vykdo nuolatinę mokinių mokymosi pamokoje ir namų darbų atlikimo stebėseną, kuri fiksuojama mokytojo užrašuose arba kitu mokytojo pasirinktu būdu, teikiant reguliarų grįžtamąjį ryšį;

28.4. naudodamas išmokimo stebėjimo, mokinių vertinimo (pamokos pradžioje ir pabaigoje) rezultatus, nustato individualios pažangos pokytį, koreguoja tolesnį mokymosi procesą;

28.5. prieš mokymą ir mokymo procese atlieka organizuoja? pasitikrinamuosius darbus (kontroliniai darbai, testai, diktantai, kūrybiniai darbai ir kt. vertinimo užduotys), kurie parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus;

28.6. diagnostinio vertinimo informacija remiasi analizuodamas mokinių individualią pažangą ir poreikius, keldamas tolesnius mokymo(si) tikslus;

28.7. pusmečio pradžioje kartu su mokiniu numato mokymo(si) lūkesčius, išsikelia tikslus, kurių sieks per pusmetį. Pusmečio pabaigoje aptaria, kaip pavyko įgyvendinti numatytus mokymo(si) lūkesčius, išsikeltus tikslus. Išanalizuoja mokinių mokymosi pasiekimus ir individualią pažangą, numato tolesnio mokymosi galimybes;

28.8. nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (diagnostiniai (1 kl.) ir kitų stebėjimo įrankių (kontroliniai darbai, testai, diktantai, kūrybiniai darbai ir kt. vertinimo užduotys) rezultatų pagalba įvertina mokinių padarytą pažangą, su mokiniu aptaria, kaip pavyko įgyvendinti numatytus mokymo(si) lūkesčius, išsikeltus tikslus;

28.9. suteikia individualią mokymosi pagalbą (pamokos-konsultacijos) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, siekdamas gerinti mokymosi pažangą ir pasiekimus;

28.10. mokinių individualios pažangos fiksavimo būdai: I-IV klasių mokinių pasitikrinamųjų darbų rezultatus (kontroliniai darbai, testai, diktantai, kūrybiniai darbai ir kt. vertinimo užduotys) fiksuoja įrašais TAMO dienyne (pažymiai, komentarai), asmeninės individualios pažangos lentelėse;

28.11. pagal nustatytus kaupiamojo vertinimo kriterijus užrašuose (sąvade) arba fiksuoja  individualios mokymosi pažangos pokytį;

28.12. bendradarbiauja su klasių vadovais ir tėvais.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Gimnazijos bendruomenė, siekdama kiekvieno mokinio individualios pažangos, bendradarbiauja ir veikia kolegialiai.
  2. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas Gimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis.
  3. Mokydamiesi vertinti save, mokiniai tobulina kritinio mąstymo įgūdžius, analizuoja individualią pažangą, numato tolimesnius ugdymo(si) uždavinius, ugdo mokymąsi visą gyvenimą.
  4. Siūlymus dėl Mokinio individualios pažangos lapų pildymo ir mokinių individualios pažangos stebėjimo, analizavimo, vertinimo, fiksavimo procedūrų keitimo teikia gimnazijos pedagogai, mokiniai, tėvai.
  5. Pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai – mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Mokiniai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Jie priima naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą, sveikai pasitiki savo jėgomis, tačiau adekvačiai ir kritiškai vertina realybę.

Mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašo 1 priedas

Mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašo 2 priedas

Mokinių individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo tvarkos aprašo 3 priedas

_____________________________

 

Pritarta metodinės tarybos posėdyje 2020 m. gruodžio 8 d. protokolo Nr. 6.